Europos Parlamentas ir Komisija šiuo metu persvarsto pamatinį susitarimą, kuris numato abiejų institucijų tarpusavio politinę atsakomybę, dalijimąsi informacija bei teisėkūros koordinavimo principus. Sausį abiejų institucijų derybininkai suderino esmines susitarimo nuostatas, o antradienį priimtoje rezoliucijoje joms pritarė visas Parlamentas.
EP pirmininkas Jerzy Buzek ta proga teigė: „Džiaugiuosi, kad sutarėme dėl šio svarbaus dokumento. [...] Pamatinis susitarimas, kuris galios penkerius metus, suteiks pagrindą tvirtam dviejų svarbių ES institucijų bendradarbiavimui."
EK pirmininkas José Manuel Barroso taip pat pasidžiaugė abiejų institucijų sutarimu dėl jų ateities bendradarbiavimo. Jis paragino sustiprinti EP ir Komisijos partnerystę ir „pakelti ją į naują lygmenį", atsižvelgiant į Lisabonos sutartį.
Antrasis derybų etapas turėtų prasidėti iškart prisaikdinus naujosios sudėties Europos Komisiją, o galutinis susitarimas turėtų būti parengtas vėliausiai iki birželio. EP taip pat turės dėl jo balsuoti plenarinėje sesijoje.
Svarbiausi EK įsipareigojimai Parlamentui
Jei Parlamentas kreiptųsi į EK pirmininką prašydamas pareikšti nepasitikėjimą kokiu nors komisaru, sutarta, jog Komisijos vadovas tai padarys arba artimiausioje EP plenarinėje sesijoje paaiškins, kodėl atsisako tai padaryti.
Jei EP prašytų Komisijos pasiūlyti konkretų teisės aktą, Komisija turėtų per tris mėnesius pateikti Parlamentui savo atsaką, o per metus - pasiūlyti teisės akto projektą arba išsamiai paaiškinti, kodėl to nepadaro.
Parlamento plenarinių sesijų metu bus rengiamos klausimų valandos EK nariams, įskaitant Vyriausiąjį užsienio ir saugumo politikos įgaliotinį.
Prieš patvirtindama metinę savo darbo programą, EK turės pasiekti bendrą sutarimą dėl jos su Parlamentu.
